Vadybos klasika teigia, kad vadovas – nesvarbu, komandos ar organizacijos – didžiausią savo dėmesio dalį turi skirti trims sritims: užduočių įgyvendinimui, komandos formavimui ir darbuotojų ugdymui. Deja, toli gražu ne visi vadovai tai įgyvendina: dažniausiai jų dėmesys skiriamas užduočių įgyvendinimui, kas yra konkretu, aišku ir suprantama. Visgi, vadovo sėkmė matuojama tuo, ką pasiekia jo vadovaujami žmonės, o ne jis asmeniškai.
Pirmasis žingsnis: situacijos įvertinimas
Pirmasis dalykas, kurį, pradėdamas eiti pareigas, turi atlikti naujas vadovas, yra situacijos analizė. Neretai vadovai, organizacijoje dirbantys ilgesnį laiką, mano, kad apie ją žino „viską ir iš visų kampų.“ Visgi, taip yra ne visada. Jei iki tapdamas vadovu asmuo organizacijoje dirbo kaip vienas iš komandos narių, tai tam tikras situacijas jis matė visai kitaip, o ir neturėdamas tiek vidinės informacijos, kiek tapęs vadovu.
Į kokią padalinio, skyriaus ar komandos situaciją aš ateinu? Kokie yra jų prioritetai? Koks asmuo padaliniui, skyriui ar komandai vadovavo prieš mane? Koks buvo jo vadovavimo stilius? Atsakymų į visus šiuos klausimus išsigryninimas leidžia išvengti nesusipratimų ir sutaupyti savo ir kitų energijos.
Tarkime, ankstesnis vadovas buvo linkęs į labai aiškų funkcijų apibrėžimą, užduočių paskirstymą, reguliarų ataskaitų pildymą ir net mikrovadybą. Tuomet naujasis vadovas, besivadovaujantis liberaliomis nuostatomis, leidžiantis komandos nariams sprendimus priimti patiems, gali ne tik nesulaukti siekiamo rezultato, bet ir nudegti. Žmonių priešinimasis pokyčiams yra itin didelis, nusistovėjusių įpročių ir tvarkų taip paprastai keisti jie nėra linkę, pokyčiui reikia laiko. Taigi, skirdamas laiko įsivertinti savo „paveldą“, vadovas gali lanksčiau ir efektyviau perimti komandos vairą.
Antrasis žingsnis: mokymasis būti vadovu
Kiek jaunų specialistų, tapę vadovais, paklausė, kokie lūkesčiai yra keliami jiems kaip vadovams? Kiek jų pasiteiravo, ko tikisi jų komanda? Užduoti tokius klausimus reikia drąsos. Lygiai taip pat drąsos reikia ir prieš save bei savo komandą pripažinti, kad vadovaujanti pozicija yra nauja, kad vadovui būti vadovu taip pat reikia išmokti, kad tam jam reikalinga ir komandos pagalba.
Naujų vadovų mokymų metu dažnai klausiu: kada jūs supratote, kad esate vadovas? Juk toks suvokimas neateina taip paprastai, sulig vizitinės kortelės pasikeitimu. Dažniausiai pasitaikančios situacijos, kuriose vadovai supranta esą vadovais, apima konkrečias patirtis, kaip kad komandos nario atleidimą, konflikto sprendimą, susitikimo moderavimą ir panašiai. Vienas įsimintiniausių pastaruoju metu išgirstų atsakymų į šį klausimą buvo: „Diena, kai supranti, kad nebepriklausai sau, yra diena, kai supranti, kad esi vadovas.“
Taigi, kaip mokytis vadovauti? Juk pasiruošti būti vadovu, o vėliau ir pasidalinti savo patirtimi yra itin svarbu. Itin svarbu, šalia turėti mentorių ar kitą labiau patyrusį kolegą, su kuriuo galima atvirai pasikalbėti ir pasitarti sunkiais klausimais. Mokymasis iš labiau patyrusio vadovo ir kartu su juo yra efektyviausias. Juk kartais, nors ir galvojame, kad per penkerius metus sukaupsime penkerių metų patirtį, iš tiesų tai gali būti vienerių metų patirtis, pakartota penkis kartus.
Trečiasis žingsnis: autentiškumo atradimas
Kuomet specialistas pirmą kartą matuojasi vadovo kostiumą, autentiško vadovavimo stiliaus jis tikrai neturi. Jis tik ieško unikalaus vadovavimo būdo, formos, priemonių santykiui su komanda kurti. Natūralu, kad neretai yra kopijuojamas paties vadovas ar autoritetas – jo elgsena, kalbos maniera, net kūno kalba. Matant sėkmingus pavyzdžius juos, kartais nesąmoningai, keliame į savo gyvenimą galvodami, kad „jei būsiu toks kaip jis, kaip pat būsiu mėgiamas ir gerbiamas.“
Visgi, kopijavimas nėra teisingas ir tinkamas kelias savo autentiškumui kurti. Kiekviename amplua, kurį bandome, atrandame ką nors naujo, tinkamo sau ir savo komandai. Taip ir formuojasi specialisto, tampančio vadovu, darbo principai. Svarbiausia – nebijoti klysti ir aiškiai sau įsivardyti: esu naujas vadovo vaidmenyje, turiu daug ko išmokti, tad būsiu atviras aplinkai ir aplinkiniams, ir taip atrasiu savo autentišką kelią.
Birutė Ruplytė yra ISM Executive School konsultantė, mokymo programos „Vadovo startas: 100 dienų iššūkis“ vadovė
Vitalija Petkutė
Komunikacijos projektų vadovė
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
