Žalia pramonės inovacijų šviesa dega, bet ar Lietuva važiuoja skaitmenizacijos keliu? Kaip Lietuvai suspėti vytis pramonės lyderes diskutuota „Inovacijų savaitėje 2019“, kurią organizavo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Patyrę pramonės srities, skaitmeninimo ir inovacijų diegimo ekspertai dalijosi naudingomis įžvalgomis konferencijoje „Sumani Pramonė – iššūkiai ir ateities perspektyvos“.
Bandymų laukas
Europos Sąjungos bendroji rinkos politika palaiko pramonės įmonių skaitmeninimą. Šis procesas įmanomas tik glaudžiai bendradarbiaujant technologijų kūrimo ir diegimo specialistams. Lietuvoje, deja, egzistuoja vadinamasis „mirties slėnis“, kuomet sukurtos technologijos taip ir nepasiekia įmonių. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius pastebi, kad Europa, pirmaudama pasaulyje pagal mokslinių tyrėjų ir mokslinių publikacijų skaičių pasaulyje, turi stiprų potencialą.
Kęstutis Sabaliauskas, EIMIN pramonės 4.0 politikos skyriaus ekspertas, pristatydamas Lietuvos Pažangos strategiją 2030, pakartojo jos viziją: sumani Lietuva, kurioje gera gyventi ir dirbti. Skaitmenizacijos kelrodžio gairės nurodo pramonės įmonėms, kad sieksime, jog Lietuvoje dominuotų išmanios ir lanksčios gamyklos, gaminančios didesnės pridėtinės vertės produktus, gebančios prisitaikyti prie rinkos poreikių, įsilieti į tarptautinę rinką. Lietuva pristatyta kaip „bandymų laukas“ pažangiems inovatyviems sprendimas kurti ir diegti, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą. Ir, pasak eksperto, tik dirbdami kaip komanda galime pasiekti rezultatų.
Norint pasiekti aukštesnės įmonių pridėtinės vertės būtinas mokslinių rezultatų diegimas pramonės įmonės procesuose. O šis procesas reikalauja ne tik investicijų, bet ir drąsos. UAB „Elinta“ vadovas Vytautas Jokužis įmonių skaitmeninimo procesus pradėjo prieš daugiau nei 20 metų ir pastebi, kad pirmiausia vadovai, akcininkai turi palaikyti savo inovatorius, suteikti jiems sąlygas bandyti ir tikėti sėkme. Ir nenusiminti, kad rezultatui pasiekti gali tekti atlikti ir 300 bandymų.
Renginio diskusiją moderavęs LINPRA direktorius Darius Lasionis atkreipė dėmesį į mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Joje išryškėjo, kaip teigė VGTU atstovas dr. Sigitas Petkevičius, kad „mokslininkai yra vertinami pagal publikacijų skaičių“. Tuo tarpu UAB „Elinta“ vadovas kvietė universitetų mokslininkus atliepti verslo poreikius ir aktyviau bendradarbiauti su įmonėmis, ne tik studentų praktikų metu, bet palaikant nuolatinį glaudų bendradarbiavimą specialistų ruošimo bei technologijų kūrimo, diegimo procesuose.
Partnerių paieška
Pirmiausia įmonės, atlikdamos skaitmenizavimo inovacijų procesus, turi surasti ilgalaikius, patikimus partnerius. Tam Europoje vyksta iniciatyvos, kuriose susijungia technologijų kūrėjai ir diegėjai – veikia 506 skaitmenizavimo centrai. Kiekviename jų įmonės gali gauti įvairiapusiškas skaitmeninimo konsultacijas, sužinoti paramos gavimo galimybes ir tvirtesnius žingsniu žengti link stabilaus verslo statuso.
„Aukštesnę pramonės įmonių pridėtinę vertę sukuria skaitmeninės technologijos, tačiau kaip mes prie to prieisime? Noriu palaikyti EIMIN ekspertą, kad darymas kartu yra geriau. Skaitmeninimas bus ir jis neišvengiamas. Darbo jėgą pakeis skaitmeninės technologijos. Traukinys nelaukia ir juda dideliu greičiu. Europoje plėtojamos vertės kūrimo grandinės, investavimo strategijos, o kartu ir įmonės ruošiasi, darosi auditus, projektuoja 20 metų į priekį“, kalbėjo Lietuvos inovacijų centro Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Artūras Jakubavičius.
Tarp konkrečių priemonių Lietuvos pramonės įmonėms pristatytas ir MITA projektas inovatyviam verslui „Smart InoTech pramonei“ rengiamas kartu su Lietuvos inovacijų centru. Projekto tikslas – skatinti įmones skaitmeninti verslo procesus, siekiant didinti aukštos pridėtinės vertės produkto gamybos mastą. 5 skaitmeninių inovacijų centrų specialistai atlieka inovacijų auditus, padeda įmonėms identifikuoti sunkumus, diegiant inovatyvias technologijas. Taip pat, gali pritraukti Lietuvos ar užsienio konsultantus, kurie padės įmonėms skaitmeninimo kelyje. Trečia projekto kryptis skirta būtent įmonių bendradarbiavimui, partnerių suradimui, skaitmeninių technologijų diegimui.
Lietuvos skaitmeninių inovacijų centrų veikla
Lietuvoje suburti jau net 9 skaitmeninių inovacijų centrai, tarp kurių: Lazerių, Robotikos, Pažangios gamybos, Saulėtekio slėnio, Baltijos ir kiti. Tai centrai skirti pramonės įmonių skaitmenizavimui, įmonių bendradarbiavimui.
Šiuo metu konsultavimo paslauga nieko nekainuoja įmonėms, pradiniame etape suteikiamos 4-5 susitikimų konsultacijos“, – teigė Saulėtekio slėnio skaitmeninių inovacijų centro (Saulėtekio slėnio SIC) ekspertas Edgaras Kriukonis.
Išskiriamos 5 pagrindinės pramonės skaitmenizavimo grupės: socialinės, mobiliosios, analitikos, debesijos, daiktų interneto technologijos, kurios padeda įmonėms ne tik sutaupyti bet ir sukurti pridėtinę vertę, taip pat sumažina apribojimus, specialios įrangos poreikį duomenį apdorojimui.
„Mes galime panaudodami technologijas žiūrėti, kaip pagerinti gyvenimą savo klientui, teikdami paslaugų paketus“, teigė E. Kriukonis. Tai pat technologijos panaudojamos įrenginių priežiūros duomenų analizei. Tačiau tam reikalingas stiprus technologinių procesų išmanymas, aukštos kvalifikacijos specialistai. Jeigu įmonės kuria skaitmenines technologijas, gali savo paslaugas teikti kaip partneriai Saulėtekio SIC“, – ragino įsijungti į veiklą E. Kriukonis.
Pasak SIC eksperto, norėdami gerinti pramonės įmonių procesus, savo veiklą suskirstė skirtingomis kryptimis: skaitmeninės brandos vertinimo, mokymų, skirtingų sričių konsultantų paslaugos; įmonės, ieškančios finansavimo gali tikėtis konsultacijos tiek nacionalinės, tiek tarptautinės paraiškos pildymui. Visos paslaugos teikiamos vieno langelio principu ir veikia pačiu efektyviausiu būdu įmonei.
Ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste Lietuvos pramonei būtina atsinaujinti ir diegti inovacijas. Pramonės įmonių inovacijų traukinys jau stipriai įsivažiavęs Azijos bei Šiaurės Amerikos šalyse. Europos, o kartu ir Lietuvos skaitmeninių inovacijų centrai gali tapti ta jungiamąja grandimi, padedančia Lietuvos įmonėms pasiruošti naujiems pramonės revoliucijos etapams.
