Didžiosiose pasaulio sostinėse jau įprasta, kad gyventojai, negalėdami įpirkti brangaus būsto, beveik visą gyvenimą jį nuomojasi, o štai lietuviai nuo seno prioritetą teikia nuosavai gyvenamai vietai. Besikeičiančios nekilnojamojo turto ir darbo rinkos sąlygos gali ir išmušti polinkį į nuosavybę, teigia ekspertai. Daug kas priklauso netgi ne nuo ekonominių veiksnių, o tiesiog nuo žmogaus gyvenimo būdo.
Didelė būstų paklausa lemia augančias nekilnojamojo turto (NT) kainas. Skelbimų portalo aruodas.lt duomenimis, vidutinė parduodamo buto kv. metro kaina Vilniuje nuo 2019 m. išaugo apie 20 proc. ir šiais metais siekia apie 2 429 EUR. NT kainų augimo tendencija akivaizdi ir Kaune bei Klaipėdoje – Kaune buto kv. m kaina per dvejus metus išaugo 29 proc. (dabar – 1 525 EUR už kv. m), Klaipėdoje – apie 15 proc. (1 364 EUR už kv. m). Vidutinė gyvenamojo namo kv. m kaina Vilniuje šiemet siekia apie 1 500 EUR, Kaune apie 1 079 EUR, Klaipėdoje apie 1 194 EUR.
„Aukštos būsto įsigijimo kainos verčia susimąstyti, ar mūsų rinka netampa panaši į Skandinavijos šalių, kur būstą įpirkti sugeba mažesnė, pasiturinčioji visuomenės dalis. Kol kas įsigyti apie 100 kv. m namą Vilniuje vidutines pajamas uždirbančiam namų ūkiui nėra itin sunku – tokio būsto paskolos įmoka banke sudaro beveik dvigubai mažesnę sumą nei jo nuoma. Tačiau situacija gali pasikeisti, jeigu būsto paklausa ir toliau išliks didelė, o nekilnojamojo turto vystytojai nespės užtikrinti reikiamos pasiūlos arba smarkiai nukris būsto nuomos kainos“, – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.
„Luminor“ ekonomistų skaičiavimu, Vilniuje vidutinės metinės disponuojamos šeimos pajamos siekia apie 22 tūkst. EUR arba 1 840 EUR per mėnesį. Vidutinė apie 100 kv. m namo kaina, portalo aruodas.lt duomenimis, Vilniuje šiemet sudaro apie 151 tūkst. EUR. Tokio ploto būstą išsinuomoti vidutiniškai kainuotų apie 980 EUR per mėnesį. Tuo tarpu 151 tūkst. EUR vertės namą perkant su paskola mėnesinė būsto paskolos įmoka sudarytų apie 487 EUR, jei pradinis paskolos įnašas siektų bent 15 proc. paskolos sumos, o paskolos terminas būtų 30 metų.
„Atsakymas, kas labiau apsimoka, pirkti ar nuomotis būstą, didele dalimi priklauso nuo konkretaus asmens poreikių ir galimybių. Jeigu bandytume sudėlioti algoritmą, ką svarbu apsvarstyti priimant tokį sprendimą, patarčiau iš anksto apgalvoti ateities planus ir dabartinį gyvenimo būdą – ar esate sėslus žmogus, ar, susiklosčius tinkamoms aplinkybėms, verčiau keliautumėte aplink pasaulį. Pagaliau, kaip vertinate savo karjeros perspektyvas ir finansines galimybes“, – teigia A. Kvakšys.
Pasak A. Kvakšio, dažniau būstą nuomotis, o ne pirkti, gali paskatinti ir besikeičianti darbo rinka.
„Pasaulinės tendencijos panašios – aukščiausios būstų kainos yra valstybių sostinėse, nes čia aktyviausia darbo rinka, išvystyta miesto infrastuktūra. Tačiau pandemija parodė, kad nemažai gyventojų dirbti gali iš namų, tai skatina domėtis alternatyvomis – pavyzdžiui, matome tendenciją, kad jaunos šeimos žiemos sezonui persikelia gyventi į šiltesnius pasaulio kraštus, o savo būstus tam laikotarpiui išnuomoja“, – sako A. Kvakšys.
Indrė Baltrušaitienė
„Luminor“ komunikacijos vadovė
