Lietuvoje kas trečias žmogus, užsukęs į parduotuvę, patikusius daiktus perka spontaniškai. Tyrimai rodo, kad pirkimo aistrai dažniau nei moterys pasiduoda vadovaujančias pareigas užimantys vyrai. Psichoterapeuto tvirtinimu, toks elgesys rodo didelį Lietuvos žmonių užimtumą, atsakomybių darbe krūvį bei nemažą laisvų pinigų kiekį.
Mūsų šalies gyventojų apsipirkimo ypatumus atskleidė šių metų birželį prekybos centro VCUP užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta darbingo amžiaus žmonių apklausa.
„Matome, kad Lietuvos žmonės dažniausiai spontaniškai įsigyja drabužius ir avalynę. Galime tik patvirtinti tyrimo rezultatus: vyriškosios lyties atstovai dažniau nei moterys jiems patikusias prekes įsigyja spontaniškai, o vyrų pirkinių krepšelio suma paprastai kelis kartus viršija moterų spontaniškų pirkinių sumą. Jos tos pačios palaidinės pasimatuoti atvyksta antrą, trečią ir ketvirtą kartą, o vyras, užsukęs išgerti kavos, neretai įsigyja dviratį, kvepalus ar patikusius batus“, – pasakojo prekybos centro VCUP direktorė Ona Nevinskienė.
Tyrimas parodė, kad 41,2 proc. Lietuvos aukščiausio lygio vadovų parduotuvėse pasiduoda spontaniškam apsipirkimui, ilgai negalvodami apsiperka 34,4 proc. senjorų, 31,7 proc. – darbuotojų ir specialistų, 30 proc. – smulkiųjų verslininkų. Mažiausiai spontaniškumu apsiperkant pasižymi studentai (20 proc.) ir namų šeimininkės (25 proc.).
Psichoterapeutės Eglės Vasiliauskienės teigimu, į parduotuves spontaniškai žmonės puola dėl keleto priežasčių: pagreitėjusio gyvenimo tempo, padidėjusios konkurencijos bei spręstinų klausimų kiekio, kai nebenorima skirti daug laiko apsipirkimui. „Lietuvos vyrai perka, kai jiems staiga ko nors pritrūksta, atsitokėja, kad kažko nebėra, baigėsi ar visai susidėvėjo/ sugedo. Toks įspūdis, kad jie galvoja apie kažką „didesnio“, labiau orientuojasi į išorę. Ir tai paaiškina apklausos rezultatus, kad sprendimą pirkti vyrai priima spontaniškai, t.y. greitai ir neįsigilinę į detales – tokiu būdu jie galimai sprendžia iškilusią „trūkumo“ problemą, kuri trukdo susikaupti didesniems darbams“, – sako E. Vasiliauskienė.
Tyrimo duomenimis, didžioji dalis Lietuvos žmonių – 40 proc. – apsiperka išpardavimų metu, 29 proc. perka spontaniškai, 16 proc. garderobą atnaujina prieš kiekvieną sezoną, o 10 proc. naujų pirkinių įsigyja kelionių metu užsienyje. Mažiausia dalis – 5 proc. – Lietuvos žmonių apsiperka ruošdamiesi atostogoms.
E. Vasiliauskienės teigimu, spontaniški pirkiniai kartais gali kelti ir neigiamas emocijas. „Spontaniškai apsipirkus galima nusivilti abejotino reikalingumo ar kokybės prekių gausa, pinigų kiekio sumažėjimu ar kentėti nuo emocinių pagirių – kaltės, gėdos, nusivylimo, saviplakos ir „niekada daugiau“ pažadų sau davimo sunkumo“, – teigia specialistė. Pasak psichoterapeutės, vienintelis patarimas spontaniškai apsipirkinėjantiems ir nuo to kenčiantiems, save barantiems žmonėms – daugiau sąmoningumo, savęs ir savo tikrųjų poreikių atpažinimo bei impulsų kontrolės didinimo.
4 patarimai, kad spontaniški pirkiniai netaptų nereikalingi:
Sugrįžkite kitą rytą. Kad spontaniškas pirkinys vėliau netaptų nereikalingu, ramiai dar sykį apsvarstykite savo sprendimą namuose ir sugrįžkite į parduotuvę sekančią dieną.
Nusifotografuokite norimą įsigyti rūbą. Dažnai dėmesį parduotuvės lentynoje patraukęs rūbas apsirengus gali atrodyti visai kitaip. Matuojantis rūbą paprašykite, jog kas nors jus nufotografuotų ir pažvelkite į būsimą pirkinį iš šono.
Pasitarkite su artimu žmogumi. Kuomet užklumpa spontaniškas sprendimas, objektyvūs ir atviri kito žmogaus argumentai gali padėti priimti tinkamą sprendimą.
Ramiai išgerkite kavos. Spontaniškai įsigeidę nusipirkti vieną ar kitą daiktą, nukreipkite mintis nuo pirkinio ir ramiai išgerkite kavos. Jei ir po to mintys vis dar sukasi apie nusižiūrėtą daiktą, grįžkite jo pasiimti.
Remigija Račylienė
Rinkodaros vadovė
