Psichologinės sveikatos specialistai pastebi, kad dažnai vaikai įsivaizduoja, kad pinigai gaminami neribotai, ypatingai dabar, kai pinigai laikomi elektronine forma ir juos galima nevaržomai leisti. Kaip tėvai gali padėti formuoti teisingus vaiko finansinius įpročius, naudojant kišenpinigius ar banko kortelę – pasakoja specialistai.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas Martynas Marcinkevičius mano, kad vaikai jau nuo ankstyvos vaikystės turėtų gauti kišenpinigių bei patys gebėtų jais atsakingai naudotis. Pasak jo, jeigu tėvai nesuformuos gerų finansinių įpročių vaikystėje, vėliau jaunuoliai, įžengę į didesnės atsakomybės laikotarpį, gali pridaryti didelių klaidų ir gauti skaudžių pamokų.
Gydytojo nuomone, nuo pat mažumės vaikai privalo suprasti, jog įvairūs daiktai bei malonumai turi savo kainą – tai labai svarbu akcentuoti net perkant saldainius, ledus ar žaislus.
„Tėvai vaikui neturėtų sudaryti įspūdžio, kad pinigų turi viskam ir visada, todėl galima įsigyti bet ką. Atvirkščiai, atžaloms kaip tik reikia paaiškinti, jog pinigų kiekis yra ribotas. Kai prasideda besaikis vaikų norų tenkinimas, tai jau vadinčiau auklėjimo spraga. Vaikams pradėti skiepyti požiūrį apie finansinę daiktų vertę skatinčiau dar nuo pačių mažiausių dienų“, – sako M. Marcinkevičius.
Specialistas skatina tėvus iš anksto pradėti formuoti vyresnių vaikų finansinius gebėjimus – kad ir naudojantis banko kortele. „Sveikintina, jei tėvai į kortelę perveda kad ir smulkias, bet fiksuotas pajamas, kurias jų atžala jau gali planuoti – dalį lėšų išleisti, dalį atsidėti taupymui“, – teigia jis.
Skatina laikytis užsibrėžtų taisyklių
M. Marcinkevičius primena apie atvejus, kuomet parduotuvėse vaikui klykiant, zyziant ar rėkiant – tėvai užsimerkia ir nuperka išsvajotą pirkinį.
„Vaikui turint kišenpinigių, tokios problemos nebelieka – užsimanei žaislo – prašom, pirk. Bet nusipirkęs šį žaislą negalėsi pirkti kažko kito. Tokiais metodais vaikui dar labai anksti padės formuotis teisingi įpročiai – tėvams ateityje tai kels gerokai mažiau galvos skausmo. Be abejo, norėčiau pabrėžti, jog nekalbu apie būtinuosius vaiko poreikius, maistą ar drabužius – kraštutinumo griebtis neprotinga“ – sako jis.
Specialistas pabrėžia, kad nustatytų finansinių taisyklių reikėtų laikytis ir atžalos šeimai. „Finansinės taisyklės turėtų būti visos šeimos susitarimas, nes po vizito pas senelius grįžus su pilnu krepšiu žaislų ir kišenpinigių – planavimas netektų prasmės. Todėl ir seneliai, linkėdami gero turėtų pagalvoti, jog naudingiau išskirti tam tikrą sumą į vaiko biudžetą, kaip papildomas pajamas. Jeigu vaikui taisykles jau sukūrėte, labai svarbu jų visapusiškai ir laikytis“, – sako M. Marcinkevičius.
Pradėti nuo pirmosios kortelės
Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas pritaria, kad diegti finansinio raštingumo pagrindus reikia dar vaikystėje. Darželyje ar mokykloje apie pinigus vaikai mokomi dar mažai, tad pagrindinė atsakomybė tenka tėvams.
Lietuvoje nuo 7 metų vaikams tėvai jau gali atidaryti banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele. Gavęs savo mokėjimo kortelę, vaikas jau suvokia, kad gali savarankiškai disponuoti pinigais. Pervedus didesnę pinigų sumą, su vaiku verta pasitarti, ką jis su šia pinigų suma ketina daryti – kaip ją paskirstys per ilgesnį laikotarpį, kiek ketina taupyti norimam daiktui ar pomėgiui. Vaikui svarbu paaiškinti, kad jis reguliariai kontroliuotų sąskaitos likutį, gebėtų suvokti, kad išleidus pinigus dabar, jų pritrūks vėliau.
Esant baimėms, kad vaikas gali išleisti didesnę kortelėje esančią sumą, tėvai gali kontroliuoti kortelės limitus ir taip apriboti perteklinį išlaidavimą. Kortelė vaikams gali kelti pagundą atsiskaityti internetinėje erdvėje, bet tėvai gali atskirai apriboti ir interneto mokėjimus.
„Vaikui tik pradėjus naudotis kortele, galima nustatyti nedidelį dienos išlaidų limitą ir jam augant bei formuojantis jo finansiniams įgūdžiams, tą limitą palaipsniui didinti. Paauglystėje jau pravartu supažindinti su mokėjimais internetinėje erdvėje, elektroninės bankininkystės naudojimu. Taip vaikas po truputį bus įvedamas į suaugusiųjų pasaulį, o jūs būsite ramesni, kad formuojate finansiškai atsakingą asmenybę, bei ir jam pačiam leisite suprasti, jog juo pasitikite ir leidžiate tapti vis savarankiškesniu“, – pataria Šiaulių banko specialistas A. Kamarauskas.
Apie Šiaulių banką
1992 m. įsteigtas AB Šiaulių bankas – didžiausias lietuviško kapitalo bankas, stabiliai ir nuosekliai augantis finansinis partneris, ypatingą dėmesį skiriantis verslo finansavimo ir vartojimo finansavimo sprendimams. Šiaulių bankas klientus aptarnauja 37-iuose Lietuvos miestuose. Banko akcijos įtrauktos į NASDAQ biržos Baltijos Oficialųjį prekybos sąrašą.
Monika Rožytė
AB Šiaulių bankas
komunikacijos grupės vadovė
