Paskutiniais duomenimis Lietuvoje 100-ui tūkst. gyventojų tenka 381 depresija sergantis žmogus. Ši liga ir viena dažniausių pasaulyje – sergančiųjų skaičius šiuo metu viršija 300 milijonų ir, prognozuojama, artimiausiu metu tik augs. Ekspertų teigimu, emocinių sutrikimų gydymas būtų efektyvesnis, jei pakankamai dėmesio skirtume ankstyviesiems jų etapams bei laiku užfiksuotume emocinius pokyčius. Tam šalies specialistai ryžtasi diegti naujus technologinius sprendimus, grįstus moksliniais tyrimais ir ilgalaikio pacientų stebėjimo praktika.
2017 m. reaguodami į prastėjančią visuomenės psichologinę būseną, Lietuvos specialistai ėmė vystyti technologinės sistemos, galinčios fiksuoti svarbius emocinius pokyčius, idėją.
„Jausmomačiu“ pavadinta technologinė sistema bus skirta matuoti, rinkti ir rodyti duomenis apie žmogaus emocinę būseną, sekti ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas. Įrankis atpažins pasibjaurėjimą, džiaugsmą, nuostabą, pyktį, baimę, liūdesį bei taps nauja medicinine priemone psichologinių ligų prevencijai ir gydymui.
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, inovacija, galinti nustatyti tikslią žmogaus emociją, padėtų išvengti daugybės psichosomatinių ligų. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – tokį produktą turi gaminti žmonės, kurie gali remtis moksline patirtimi ir yra išnagrinėję pasaulinę praktiką.
Žmonių emocijoms vis dar neskiriama pakankamai dėmesio
Psichoterapeuto Olego Lapino teigimu, jei pavyktų atrasti tokį instrumentą – inovaciją, kuri padėtų nustatyti tikslią žmogaus emociją – išvengtume daugybės psichosomatinių ligų. Tačiau yra viena svarbi sąlyga – tokį produktą turi gaminti žmonės, kurie gali remtis moksline patirtimi ir yra išnagrinėję pasaulinę praktiką. Sujungus mokslines žinias ir inovacijas – galime turėti unikalų įrankį.
„Tradiciškai Lietuvoje daugiausiai dėmesio skiriama pažintiniams procesams – mąstymui, dėmesiui, tačiau ignoruojama emocinė dalis, tiesiogiai susijusi su nerimu ir depresija. Žinoma, emocijos ne taip lengvai „pasiduoda“ tyrimams. Dėl šios priežasties, kiekviena inovacija, kuri gali įvertinti emocinę žmogaus būseną, yra aukso vertės“, – komentavo psichoterapeutas.
O. Lapino nuomone, jei būtų sukurtas prietaisas, matuojantis ir renkantis žmogaus emocijas, psichoterapeutai turėtų puikų pagalbinį įrankį, o žmonėms būtų paprasčiau vertinti savo jausmus, o tai padėtų gerinti santykius su artimais žmonėmis, darbo kolektyvu. Žinoma, palengvins darbą vidaus ligų gydytojams, ypač psichosomatinių susirgimų nustatymą, diagnozavimą, kurie dažnai sako, kad kas trečias pacientas turi psichosomatinių sutrikimų, kurie atsiranda dėl pykčio, nusivylimo, liūdesio, praeities traumų, ir kt.
„Labai svarbu suvokti ir išreikšti savo liūdesį, tai padeda išvengti panikos priepuolių. Emocijų pažinimas tobulina mūsų emocinį intelektą ir padeda išvengti psichikos ligų“, – pabrėžė O. Lapinas.
Ar yra panašių prietaisų Lietuvoje? O. Lapinas sako, kad dalinių panašumų galima rasti, pavyzdžiui, su termovizija, kai matuojama temperatūra esant skirtingoms emocinėms būsenoms. Taip daroma Vilniaus gatvių sankryžose. Visgi, toks aparatas negali nustatyti tikslaus emocijų lygio.
Lietuvoje įgyvendinti šią idėją realu, bet prireiks ne vieno mokslinio eksperimento
VGTU prof., dr. Artūras Kaklauskas atkreipė dėmesį, kad pasaulio rinkoje panašių produktų, kurio vienetas kainuoja 4500 eurų yra, tačiau tam, kad padaryti unikalų ir iki 200-300 eur kainuojantį prietaisą, reikės ne vieno eksperimento bei daug investicijų reikalaujančių pastangų ir tai tikrai yra drąsus žingsnis.
„Pasaulyje yra prietaisų, kuriais galima matuoti kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, smegenų bangas ir išvesti įvairius laimės ir emocijų rodiklius. Jei žmogus laimingas, tuomet geriau dirba jo logika, atmintis, mažiau serga. Realiu laiku galima vertinti emocijas, diagnozuoti psichines ligas, o tuomet imtis atitinkamų veiksmų. Pagrindinis tikslas turėtų būti patikimumas, o tam reikia atlikti daug tyrimų ir pasitelkti toje srityje turinčius kompetenciją specialistus”, – sakė A. Kaklauskas.
Orientuojamasi ne tik į suaugusius, bet ir į vaikus
Neseniai pradėto vykdyti ikiprekybinio pirkimo, kurio tikslas sukurti technologinę sistemą – „Jausmomatis” – paskatino visuomenės susidomėjimą. Ar tikrai realu Lietuvoje turėti jausmus ir emocinę būseną ne tik fiksuojantį ir ilgalaikes emocijų bei jausmų kitimo tendencijas stebintį prietaisą?
Pasak Trakų rajono savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos direktorės Ievos Jakonienės, pagrindinė problema, kurią siekiama išspręsti sukūrus tokią inovaciją – nepakankamas žmogaus emocijų pažinimas ir dėmesys joms, galintis turėti neigiamų pasekmių tiek individo, tiek visos visuomenės vystymuisi.
„Inovatyvus prietaisas galėtų būti naudojamas suaugusių asmenų sveikatos ir socialinių problemų vertinimui ir prevencijai. Emocijų pažinimas ypač aktualus tokiais atvejais, kai pats tiriamasis negali sąmoningai išreikšti savo emocijų dėl tam tikrų sutrikimų, ligos, amžiaus ar pan. dalykų. Visgi, sveikų asmenų emocijų pažinimas yra ne mažiau svarbus, nes vis didesnė visuomenės dalis dėl nuolatinės įtampos bei greito gyvenimo tempo nebesugeba atrasti laiko savęs pažinimui, emocinės būklės stebėsenai“, – komentavo I. Jakonienė.
Pašnekovės teigimu, prietaisas būtų ir pagalba tėvams, kurie yra atsakingi ne tik už vaikų auklėjimą, išsilavinimą, bet ir pagalbą išreikšti jausmus, kad vaikas galėtų socializuotis ir jaustis laimingas. Ankstyvas supratimas apie emocijas leidžia jauniems vaikams interpretuoti kitų patyrimus ir parodyti savas emocijas kultūroje priimtinu būdu.
Kokių pastangų prireiktų, kad būtų sukurtas toks prietaisas? I. Jakonienės teigimu, paskelbtas „Jausmomačio” ikiprekybinio pirkimo procesas susideda iš trijų etapų: inovatyvaus prietaiso koncepcijos sukūrimo, inovatyviojo produkto prototipo kūrimo ir inovatyviojo prietaiso bandomosios partijos sukūrimo.
Pirmojo etapo konkurso dalyviams, kurių pateikti pasiūlymai atitiks nustatytus reikalavimus, numatoma skirti 40 tūkst., antrojo etapo – 210 tūkst., o trečiojo – 415 tūkst. eurų. Detalesnę informaciją galima rasti paskelbtose ikiprekybinio pirkimo sąlygose.
„Tikime, kad Lietuvoje yra profesionalų, kurie, pasitelkdami savo turimas kompetencijas, sukauptą užsienio patirtį ir panaudodami skiriamas investicijas, sukurs šį unikalų ir naudingą ne tik mūsų šaliai produktą. Juk Lietuvoje esame sukūrę ne vieną inovatyvią, pasaulį nustebinusią technologiją ar įrankį“, – teigia specialistė.
