Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp namo bendrijos ir atnaujinimo darbus atlikusios įmonės, pripažino bendrijos teisę ginti namo savininkų interesus.
Daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą ginčydama daugiabučio namo modernizavimo darbų perdavimo–priėmimo aktą ir prašydama priteisti iš darbus atlikusios įmonės 5 787,16 Eur delspinigių. Bendrija teigė, kad namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratoriui buvo pavesta sudaryti modernizavimo darbų sutartį, tačiau dalis darbų nustatytu terminu nebuvo iš viso atlikta, kiti darbai atlikti nekokybiškai, neatitiko namo atnaujinimo investicinio plano, techninio projekto reikalavimų, todėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo administratorius neturėjo teisės pasirašyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą. Rangos darbus atlikusi įmonė teigė, kad namo bendrija apskritai neturi reikalavimo teisės, nes rangos sutartis buvo pasirašyta ne su bendrija, o su namo atnaujinimo projekto administratoriumi, be to, visi darbai buvo atlikti laiku, o bendrijos nurodyti trūkumai paaiškėjo jau po akto pasirašymo.
Pirmosios instancijos teismas, atmetęs bendrijos ieškinį, nurodė, kad bendrija neturi reikalavimo teisės dėl rangos sutarties pažeidimų, nes rangos sutartis buvo pasirašyta tarp namo atnaujinimo projekto administratoriaus ir darbus atlikusios įmonės, o bendrijos sutartiniai santykiai su darbus atlikusia įmone nesiejo. Dėl apylinkės teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė ir bendrija, ir darbus atlikusi įmonė.
Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, konstatavo, kad apylinkės teismo išvada, jog bendrija neturi reikalavimo teisės dėl rangos sutarties pažeidimų, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija visų pirma nurodė, kad rangos sutartis buvo sudaryta namą atnaujinti nusprendusių savininkų naudai. Vadinasi, nors rangos sutartis buvo sudaryta ne su bendrija, o su namo atnaujinimo projekto administratoriumi, namo bendrija, veikdama namo savininkų interesais, turėjo teisę reikalauti iš atsakovės tinkamo prievolių pagal rangos sutartį įvykdymo. Rangos sutartis yra tiesiogiai susijusi su bendrijos paskirtimi naudoti, valdyti, prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Dėl to ir ieškinys dėl delspinigių priteisimo iš rangovo pagal daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) rangos sutartį yra susijęs su daugiabučio namo savininkų bendrijos atliekamu turto administravimu. Teismo nutartyje atkreiptas dėmesys į bendrijos pasirinktą pažeistų teisių gynimo būdą ir nurodyta, kad bendrija turėjo teisę namo savininkų interesais pareikšti ne tik ieškinį atlyginti nuostolius dėl galbūt netinkamai atliktų modernizavimo darbų, bet ir reikalauti priteisti netesybas dėl galbūt pavėluoto modernizavimo darbų atlikimo.
Vis dėl to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų priteisti bendrijos iš rangovo reikalautų delspinigių, nes namo atnaujinimo projekto administratorius pasirašė su rangovu galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, o teismas nenustatė pagrindų pripažinti jį negaliojančiu. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad ieškovė šioje byloje nereikalavo namo atnaujinimo projekto administratorės atsakomybės už netinkamą administratoriaus pareigų vykdymą.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)
