Vaismedis, lopinėlis žolės ir gėlės – tiek augmenijos sugebama sutalpinti net ir į mažą žemės plotą šalia namų. Įsibėgėjus sodo darbų sezonui draudikai atkreipia dėmesį į skaudžią tendenciją: intensyviai darbuodamiesi soduose ar sodybose žmonės susižaloja su elementariausiais įrankiais.
Vienos Lietuvoje veikiančios Draudimo bendrovės duomenimis, dažniausiai išmokos už tokio tipo traumas svyruoja tarp 50-500 eurų.
Šlepečių iššūkis
Asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas atkreipia dėmesį, jog darbuojantis saugiau pasijusti leistų nieko papildomai nekainuojantys paprasti dalykai, tokie, kaip tinkama avalynė.
„Šiltas oras ir saulė skatina dėvėti ir lengvesnę avalynę, tačiau šlepečių tipo apavas yra ne pats geriausias pasirinkimas darbuojantis. Šlepetės dažniausiai palieka atvirus pirštus ir didelę pėdos dalį, todėl kastuvas, kauptukas ar net žoliapjovė, jei jos ašmenys yra atviri ar pusiau atviri, tampa galinčiu traumuoti įrankiu“, – sako R. Grizickas.
Draudikai kiekvieną pavasarį sulaukia daugiau pranešimų dėl įvairiais ašmenimis sužalotų galūnių. Tokios traumos kartais baigiasi net amputavimo operacijomis, kai pirštų, pėdų ar plaštakų tiesiog nebepavyksta išsaugoti.
Dėvėti šlepetes pavojinga dar ir todėl, kad jų neatsisakoma ir lipant aukščiau – genėti medžių, valyti aukščiau esančių langų, langinių, tvarkyti stogo ar lietvamzdžių. Su tokiu apavu nesunku slystelėti, prarasti pusiausvyrą ar nukristi, taip dažniausiai patiriami įvairaus pobūdžio lūžiai, sumušimai bei smegenų sutrenkimai.
Elektra varomi netikėtumai
Dar vienas apmaudžių traumų šaltinis – elektriniai įrankiai, kurie ne tik įjungiami rankose, bet ir gali iš jų išslysti. Draudikai pastebi, kad dažniausiai nesusitvarkoma su elektriniais pjūklais.
„Suprantamas noras po žiemos apžiūrėti įrankius, juos išbandyti, o jei reikia – sutepti, susitaisyti. Tačiau tai daryti būtina labai atsargiai. Elektriniai įrankiai pasižymi dideliu sūkių skaičiumi ir jėga, todėl menkiausias neatidumas ar saugumo ignoravimas gali baigtis labai skaudžiai. Pavyzdžiui, iš rankų išslydęs pjūklas per porą sekundžių gali sužaloti pirštus, ranką, koją, net gi kliudyti šalia esančius žmones“, – perspėja specialistas.
Jeigu prisireikia tvarkyti elektrinius įrankius, tai patariama daryti nejungiant jų į elektros tinklą, o įjungus pasirūpinti, kad įrankiai būtų stipriai laikomi ir „neiššoktų“ iš rankų.
Ugnies testas
Šiltajam laikotarpiui būdingos ir kepsninių, grilių, šašlykinių sukeliamos žalos. Maisto gaminimas ar vakarėliai persikelia į lauką, o per žiemą primirštas atsargumas prisimenamas ne iškart.
„Svarbiausias patarimas būtų nežaisti su ugnimi. Kepsninę ar šašlykinę statykite parinkę jai tinkamą vietą – jokiu būdu ne ant medinės terasos, ne po namo stogu. Rinkitės atokesnę vietą, kur iššokusi kibirkštis neturėtų lengvų galimybių įsiliepsnoti. Taip pat pasirūpinkite nuo karščio apsaugančiomis pirštinėmis ar šluostėmis, kad netektų įkaitusio iešmo ar grotelių griebti plikomis rankomis. Nuo ugnies šaltinio laikykitės saugiu atstumu, nesilenkite tiesiai virš jo, saugokite veidą ir rankas“, – sako R. Grizickas.
Sveikatos.info – https://www.facebook.com/kaipsveikagyventi/
