Loterijos jau daugybę metų žaidžiamos visame pasaulyje – turbūt vargiai rastum bent vieną žmogų kuris nebūtų išbandęs nė vienos loterijos rūšies. Loterijas supa ne tik įvairiausi mitai, bet ir įdomiausi faktai. Kokius laikus siekia loterijos? Kokie svarbūs pasaulio statiniai pastatyti loterijų lėšomis? Koks yra didžiausias taip ir neatsiimtas laimėjimas? Kaip lietuviai prisidėjo prie loterijų istorijos? Atskleidžiame šiuos ir dar daugiau netikėtų faktų!
- Loterijos gyvuoja jau daugiau nei 2000 metų
Ankstyviausios loterijos formos užfiksuotos daugiau nei 100 m. prieš Kristų Senovės Romoje ir Hanų dinastijos valdymo laikotarpiu Kinijoje. Hanų dinastijos metu buvo sukurti Keno žaidimo pradmenys, o Senovės Romoje loterijos buvo pasitelkiamos kaip priemonė gauti lėšų miesto statybų darbams.
- Didžioji kinų siena ir Britų muziejus pastatyti iš loterijų lėšų
Nemažai valstybinės reikšmės objektų yra pastatyti būtent iš loterijų metu surinktų lėšų. Toks metodas buvo pasitelkiamas jau nuo seno – karalienė Elžbieta I jau XVI a. organizavo viešas loterijas, siekiant surinkti pinigų valstybiniams statiniams. Tokiu būdu pastatytas ne tik žymusis Britų muziejus, bet ir Didžioji Kinų siena, dalis Romos kelių, Gebenės lygos universitetai ir Džeimstauno kolonija.
- Didžiausias dabartinis loterijos laimėjimas viršija 700 mln. dolerių
Didžiausias iki šiol laimėtas loterijos prizas priklauso Mavis Wanczyk iš Masačusetso valstijos. 2017 m. ji laimėjo įspūdingą 758,7 mln. dolerių vertės didįjį prizą. Vos tik sužinojusi apie laimėjimą, medicinos srityje dirbusi moteris, iškart metė darbą ir sakė pirmiausia skirsianti laiko poilsiui. Statistika teigia, jog net 52 proc. žmonių, laimėjusių milijoną ar daugiau, išeina iš darbo.
- Net 85 proc. loterijos laimėtojų nori išlikti anonimai
Turbūt nieko keisto, kad didžioji dalis didelių prizų laimėtojų nori kuo mažiau dėmesio ir stengiasi išlikti anonimiški. Visgi, atsiranda ir tokių, kurie mielai dalinasi savo tolimesniais gyvenimo planais ir džiaugsmu su žiniasklaida bei aplinkiniais.
- Atsiimant prizą Kanadoje turi išspręsti matematinį testą
Kanados įstatymai reikalauja, kad kiekvienas loterijos laimėtojas prieš atsiimdamas loterijos prizą, pirmiausia išspręstų matematinį skaičiavimo uždavinį. Užduotis turi būti išspręsta per 5 min. ir nenaudojant jokių skaičiavimo priemonių. Tai tapo privaloma dėl legalaus prizo atidavimo jo laimėtojui.
- Lietuviai sukūrė pirmąją nutrinamą loteriją telefone
Nors nutrinamos loterijos egzistuoja jau nuo 1973 m., iki šiol turėjome tik popierinę jų versiją. Pirmąją internetinės nutrinamos loterijos versiją sukūrė lietuvių kompanija „SCARD“, rinkai pristačiusi manoloto.lt žaidimus, kurie leidžia loterijos bilietus trinti tiesiog telefono ekrane. Šiuo metu žaidime nutrinta jau beveik 1 mln. elektroninių loterijos bilietų!
- Beveik trečdalis stambių loterijų laimėtojų atostogauja penkis ar daugiau kartų per metus
Nenuostabu, kad daugelis didelių loterijų laimėtojų gali sau leisti atostogauti kiek tik nori. Duomenys rodo, kad dauguma tokių laimėtojų, sužinoję apie savo pergalę, pirmiausia išeina atostogų ir leidžiasi į kelionę.
- Dauguma loterijų laimėtojų pergalę atšvenčia su puodeliu kavos
Manote, kad sužinoję apie didelį laimėjimą loterijoje, jos laimėtojai skuba šauti butelį šampano? Klystate! Statistika rodo, kad didžioji dalis loterijų laimėtojų pirmiausia pasimėgauja puodeliu kavos.
- Didelės loterijos laimėtojas nusiperka nuo 4 iki 10 naujų automobilių
Įprastai didelio prizinio fondo loterijos laimėtojas dažniausiai nusiperka 4-5 naujus automobilius, o 10 proc. iš jų įsigyja net 10 ar daugiau automobilių. Žinoma, dalis iš jų dažniausiai būna skirti ne pačiam laimėtojui, o jo šeimos nariams ar draugams.
- Didžiausias neatsiimtas loterijos prizas siekia 600 mln. dolerių
2012 m. taip ir liko neatsiimtas populiarios Amerikos loterijos „Mega Millions“ didysis prizas – net 656 mln. dolerių suma! Iki šiol vis dar nežinoma, ar loterijos laimėtojas pametė bilietą ar tiesiog jį pamiršo. Visgi, tikėkimės, kad jis niekada ir nesužinos, kokią didžiulę galimybę praleido.
